Meilė iš moterų pirties.

Uodas Pasternokas pareiškė, kad jis laukia viešnios iš Izraelio.
Tai buvo netikėta. Uodas Kyzla nežinojo Izraelio, bet uodas Zyzla buvo girdėjęs, kad Izraelyje gyvena uodai, kurie skraido kepti. Kaip jie ten skraido, Zyzla paaiškinti negalėjo. Neišgirdo.
- Tai ką mums pasikarti, kad tu čia svečių turi? – nepatenkintas paklausė Kyzla.
- Noriu, kad jūs elgtumėtės tinkamai, - griežtai pareiškė Pasternokas.
Vyrai: Zyzla ir Kyzla žinojo, kad jie visada elgiasi netinkamai, bet kaip tinkamai elgtis su viešnia iš Izraelio?
- Tai tu jai kankorėžius parodysi? – paklausė Kyzla.
- Kodėl kankorėžius? Kodėl tu visą laiką galvoji, kad mūsų miške nieko įdomaus nėra? Kodėl? – paklausė Pasternokas.
- Jeigu aš būčiau iš Izraelio, tai man kankorėžiai būtų įdomu, - lemiano Kyzla.
- Ir man, - neatsiliko Zyzla.
- O aš jai parodysiu.. parodysiu, - galvojo Pasternokas. – Pušį.. aukščiausią.. tą, kur niekada nelinksta..
- Vis tiek kankorėžiai įdomiau, - nukirto Kyzla.
- Tokių kankorėžių – Izraelyje nėra, - pridūrė Zyzla.
Vyrai išsiskirstė. Kas miegoti, o kas į gamtininkų stotį – viešnios pasitikti.
Ilgai negalėjo užmigti uodai Zyzla ir Kyzla.
- Klausyk, kaip tu galvoji, kur Pasternokas apgyvendins viešnią? – paklausė Zyzla.
- Kur .. kur.. jeigu kankorėžius rodys tai, žinia, kad moterų pirty, - atsakė pro miegus Kyzla.
- O jeigu jis pušį rodys? A?
Ilgai tylėjo Kyzla.
- Vis tiek nuves į moterų pirtį, ten taip maloniai drėgna ir ... jauku, - pasakė Kyzla.
- Klausyk, - nenustojo Zyzla. – O Izraelyje moterų pirčių yra?
- Negirdėjau. Gali ir nebūti. Galvoju, kad tik mūsų miške moterų pirtis, o ten – nėra.
- Kaip jie ten gyvena? Neįsivaizduoju. Nei kankorėžių nei pirčių.
- Todėl atvažiuoja į mūsų mišką. Pažiūrėti.
- Tai tegul gyvena čia. Mes turim ir pirtį ir kankorėžių. Kodėl negyvena?
- Tu nori, kad jie visi čia važiuotų ir gyventų mūsų moterų pirtyse ir žiūrėtų į mūsų kankorėžius?
- Ne. Nenoriu. Tai mūsų pirtys ir mūsų kankorėžiai.
Pasternokas atsivedė uodę iš Izraelio į moterų pirtį. Ten buvo jauku ir šilta. Ten uodas Pasternokas viešniai iš Izraelio parodė kankorėžius.
Zyzla ir Kyzla pro durų tarpą žiūrėjo, ką pirtyje veikia Pasternokas ir viešnia. Nieko įdomaus jie ten nedarė, todėl Zyzla ir Kyzla padegė moterų pirtį, kartu su Pasternoku ir viešnia.
Dūmai virto pro duris, kada tarpturyje, ant rankų laikydamas keptą viešnią iš Izraelio, pasirodė uodas Pasternokas.
- Nemirk... tiktai nemirk, - šnabždėjo sukepusiomis lūpomis uodas Pasternokas. Jo pačio kojos vilkosi žeme. Jo kojų nagai buvo pasvilę. Trenkė acetono kvapas.
Pasternokas viešnią paguldė ant žolės. Uodas pasikukčiodamas pravirko. Ašaros riedėjo per jo straublį.
- Koks aš kvailas. Kodėl aš rodžiau tau kankorėžius moterų pirtyje? Kodėl?
- Kur aš? – tyliai paklausė viešnia.
- Tu gyva? – Pasternokas iš džiaugsmo ėmė ją purtyti.
- Paleisk, - paprašė viešnia. Ji atsikėlė. Pažvelgė aplink. Zyzla ir Kyzla, kurie sėdėjo krūmuose, prisipaudė prie žemės.
- Sudie, - ištarė viešnia. – Nereikia man jūsų kankorėžių nei pirčių. Sudie, Pasternoke, tu nevertas mano meilės..
Viešnia mostelėjo keptais sparnais ir nuskrido.
- Nepalik manęs, - šaukė uodas Pasternokas, net giria siūbavo.
Zyzla ir Kyzla iš nuostabos, kad viešnia, net iškepta moterų pirtyje, skrenda -  neteko žado.
Ilgai, šaukdamas, „sugrįžk, aš tau parodysiu pušį“, uodas Pasternokas slankiojo po mišką.
Kada uodo meilė praėjo, jis nuėjo pjautį didžiausios miške pušies.
Ir dabar tamsiomis naktimis girdisi kaip kažkas miške pjauna pušį, kaip barška kankorėžiai krentantys ant moterų pirties stogo.