Kai pienės pražys

Užpustyti kauburėliai
ten po tėviškės dangum.
Tokie brangųs mano sielai-
susisiekiam tik maldom.

Ah, atleiskit man, brangieji,
kad neatnešiau gėlių...,
kai pražys geltonos pienės,
pasipuošiu vainiku.

Kaip vaikystėj basom kojom
žemės šilumą pajusiu,
kaip tada jums, mano broliai,
iš toli linksmai pamosiu.