Į putlias šlaunis
akis subedęs,
kaip atsirišęs batų raištis,
kaip žvėris
iš geležinio narvo -
liečių
skaudžiausią nervą
ir nėra ko gaišti.
Gyvenu,
kaip neklaužada vaikas,
naktinis -
kates, šunis
besivaikantis
ir apžergęs medinį žirgelį -
lekiu kulversčiais
pro tavo namus,
lekiu - kelionė ilga -
su savo akim ir ausim -
lekiu pro šalį -
o tavo namai -
nieko gero neprimena
ir nežinau - naktim -
kuo užsiimt?
Su visais sveikinuos
ir kuo toliau, einu -
su savimi
kalbuosi -
šviežios duonos
atsiriekęs
ir už tėvų -
seno stalo susirietęs -
lenkiu
tėvų senas išmintis,
kaip dalbas.
ir naktimis
studijuoju -
Macijauską,
Rakauską, Talbotą...


Senamadžius





