Vilniui

O Vilniau, tu mano vingiuojantis mieste,
Iš aukšto matau tavo stogus, gatves.
Veja į asfaltą, takeliai į juostas
Pavirtę sužybsi mašinų šviesa.
Žaliais buvę lapai parausta, nugelsta,
Užstoja, uždangsto balučių kraštus.
O debesys sunkūs sustoja, pavargsta
ir žiūri virš mūrų, pro medžių pirštus.
  O Vilniau, tu mano sapnuojantis mieste,
  kol duona ir laikraščiai neatvežami,
  Tykus ir miglotas manierom ir gestais
  Neleidi apeit, pasidžiaugt tavimi.
  Nes gatvių žibintai kai kur užgęsinti,
  Grioviai ir akivarai trukdo praeiti
  Vitrinos tik šviečia centre išdabintos,
  Naktiniam svajotojui nėr ką čia veikti.
O Vilniau, tu mano spalvotasis mieste,
Rytais ir dienom aptenki žmonėmis,
Gatve pro muziejų ir katedros aikšte
Einu ir mirksiu naujomis akimis:
Daugiausia čia šypsenų, šurmulio, varnų
ir viską myliu - negaliu atsidžiaugti.
Žmogiukai keliauja iš darbo, į darbą,
Kiti stoviniuoja, troleibuso laukia.