Poetas mirė, vivat! ir
jūs skubate nuleisti vandenį
iš pasitenkinimo plojate katutėmis
lai krinta, kaip užsitęsusio įšalo lašai
kol išnyks būsimoje, tirštos
balandžio grafomanijos jūroje
O jau paskui, įsimylite kiekvieną
įkvepiantį pavasarį, Sirvydo skvere
lūžinėjant pieštukams, į šaligatvio plyteles
daužant be skaičiaus surūkytų, geltonų
nuorūkų, pagaliukus palei centrinį paštą
akims ryjant, laižantį - komentarą
Išprievartauti, sprangūs tekstai į dulkes ir
poetai toliau - girti ir darganoti monologai
tavo telefone su gerklę draskančiom pauzėm
vaginalinių problemų kamuojamų prostitučių
įvertinimais, ant butelio kraštų sustingus
įsimylėjusioms nemigos seilėms