išgalvotas vakaro pasisėdėjimas

ir iš kur šis kliedėjimas
apie
iš proto išeinančią  motiną, kreiduotas grindis,
begalinius rojaus krioklius ir
porcelianinius vėjus, kol

užuolaidų gėlės pavirsta pavasariu,
dingsta durų skambučiai ir
skirstosi damos

iš akmenukais nusėto saulėlydžio,
arbata plikindamos nerimą.

-surask šitoje uoloje išėjimą, - o čia
tiktai švyturys
vilku kaukia.