Prof. Rimantui K...
Koks tai didelis buvo pasaulis
Ten, kur gimė tavoji dvasia,
Ten, kur kaitino tėviškės saulė
Ir, kur degė Joninių rasa.
Oi, tos lygumos žalios,
Ten toli palatvy,
Nebežydi darželis,
Globinų pakrašty.
Šulinys tik pakrypęs,
Versmę saugo giliai;
Tu tarp Vilniaus kalnelių,
Jos ilgiesi nūnai.
Kauno saulė išspigino mokslą,
Kuo ryškiausiai nušvito keliai.
Atsivėrė kiti horizontai,
Atsirado kiti spinduliai.
Oi, tos lygumos žalios,
Ten toli palatvy,
Nebedulka jau kelias
Globinų pakrašty.
Neprigeso tik saulė
Suspindėjus Kaune
Ir tarp Vilniaus kalnelių,
Pakylėjus tave.
Ir trečioji saulužė nušvito,
Lazerine daugmate šviesa...
Ir apsigaubė tėviškės rytas
Žirginiuotų berželių vėsa.
Oi, tos lygumos žalios,
Ten toli palatvy,
Mokslo, progreso galiom
Dega Žemė ugny.
Tegu džiugins tau širdį,
Tų idėjų kaitra,
Kad kas rytą pakirdus,
Saulė šviestų kita...