Mokytojui

Plukdei mane prieš srovę
Ir mokei virt žuvienę,
Nors niekad man nerodei
Savo veidų po vieną.

Ir kai išseko upė,
Sulaužei mano irklą,
Sakei: „Neverk, vaikuti,
Šiąnakt daugiau išgirsim“

Girdėjom. Tyliai tyliai
Dugne giedojo žuvys.
Raudonai saulei kylant
Vėl prisipildė upė.

Ir vos man prasimerkus,
Tu jau buvai pradingęs,
Gale medinės valties
Gulėjo Tavo irklas.