Vieniems mes perlai,
Kitiems stikliukai.
O viens kitam
Jų vėrinys.
Kurį mes vėrėm, durstėm
Vėliau suplėšėm
Į dalis.
Jo tikrą vertę
Žino tas,
Kas mūsų geismą
Uždegė ir numalšino,
Kas įžiebė
Naujas aistras.
Pabiro perlai
Ir stikliukai,
Iširo laiko
Nėrinys...