poilsio metas

nebent dabar viskas yra tiktai
pasaka
ir mirštame taip tarsi keliautume
tiltu į vėją, bėgiais į jūrą, tvorom į kalną, kur
dangus tik sulaukęs vaikystės

nuo kranto lig kranto
paskui drovią skenduolės kalbą:
už pažadą visos šalys bus tavo

po galva kažkas padeda
suglamžytą suknelę

čia per šilta užmigti, girdžiu, bet
gerklėje jau patvinęs vidurvasaris