bijūnai

taip keistai vis
lyg paskutiniosios
išvakarėse
ar bent jau
prieš audrą
kai lieka
tik vanduo
ir žybsi
ir akina

taip keistai
tu tyli –
man dievas
į burną įdėjo
šį rytą –
žodžiai
kamuoliais
lyg bijūnais
pavasarį
sodas

į tave kamuoliai
į tave ir atsimuša
dūžta

taip keistai –
kamuojamės
ant atskirų
pagalvių
kumščiais
ir tulpėm
šalpusniais
narcizais
ar tiesiog –
kamuojamės

kamuoliniai
dievai bijūnuose
duoną sau
laužo

o mes tuščiomis
akimis delnais
ir išalkę–

viens kito