Prisiminimų ilgesys

Taip seniai nemačiau tavo veido
Tik tai nuotrauka, kur mes kartu.
Kai saulutė kilo ir leidos
Ant nurimusio mėlio bangų.

Ten mes ėjome miško takeliais
Ir sėdėjom ant vieno akmens.
Bėgo mintys ir norai upeliais
Negalvojom, kad laikas aplenks.

Išsiskyrėm ir dingo, ir viskas...
Tik tai laiškas ir balsas širdies.
Tavo akys ir mylimas miškas
Gal sugrįš ir iš naujo palies?