Dėžė kaip skylė

Think outside the box

Dėžė kaip skylė
Garbanojas kartonas
Bumpsėjimas tarytum šakute kas bestų
Tamsu ir oro trūksta kaip po astmos
Dėžės viduj pypsėjimas nykus
Kopernikas, ant iešmo pasimovęs
Ir vėl ir vėl ir vėl ir vėl ir vėl --
Tas pats to pačio, tos pačios klišės senos
Ir vėl ir vėl ir vėl ir vėl ir vėl --
Kasdien diena dienoj, diena vienoj dėžėj.

Nubrozdinti pakaušiai pėdsakais pažymi,
Į jų gretas kiti šviesuoliai stoja,
Belstukais pasivertę tvatina lubas,
Raguotos išaugos šlifuoja duobutes,
Keiksnoja savo karstą ir kelionę ilgą,
Iš pilvo įkapių kad turi išgimdyti save.

Tačiau utopija išžybčioja rytojų,
Kol pasakos gale visų bičiulių brolis
Išsiveržia į sferą skliautą saulę -
Dėžė pražiodo aukšto sarkofago žiaunas,
Sublyksčioja platybės ir tada
Tamsa vėl apima
O viduje -
Ir vėl ir vėl ir vėl ir vėl ir vėl ir vėl --
Rausvi pakaušiai daužos -
Kad taip kartelį iš dėžės ištrūkt.