Aš

iš prakiurusio ąsočio
sruvena pienių sula
lieka tuštumos pilnas aš
vėjadulkos bučiuotas gėles
žolbarstėlės išsupo
pametė liko šventos
be vietos svajos sudarkomos
žibinkštukas langais
bėgiojęs dabar
šalpusnynuos slepiasi tremtiniu
ne partizanu
laimę varau iš namų