vieno taško ir vieno klaustuko eilėraštis

o va matai dangus koks baltas šiandien
taip lengva nemylėt kaip lengva net sunku
pridrėkęs kvadratukais maivosi asfaltas
o aš nuo jo vėl jūrlige su protarpiais sergu

pakyla velnio murakamis vietoj saulės
beveik toks pat genialus ir mielas kaip ir tu
tada atrodo kad pavasaris tiktai apgaulė
sniegų garais pasaulis apsinešęs ir purvu

žinau žinau žibutės vaizdžiai gražios gėlės
greit pražydės bet nei jų skynsiuos aš nei ką
matai kaip žiauriai jūsų įtakoje eilės kėlės
po dvi štukas. pasiųsti jus po velnių abu ar ką?