...

Padūmavęs gyvenimas, saldintas
Medumi nužydėjusių pievų.
Ar išgirs kas užkimusį vilką,
Tą kur meldžias žvaigždėlapių Dievui.
Ar atmerks akis švyturio seno
Jūros laumės, krantai akmeniniai.
Ar bebus kam tikėti ir viltis,
O pirmi ar neliks paskutiniais.