Rašyk

Ar Dievo menėse cituoja Dostojevskį?
Ar danguje rašytojų yra?
O jei skaistykloje-skalbykloj sukabinti,
Ratu ratu
Per nuodėmes savas,
Smakru per lapą
Rašalo pilna burna?

Turėsi susirinkti viską, ką pabėrei.
Bet tu rašyk!
Jei jau duris pravėrei,
Jei kepalą pašovei,
O šovinį greit iškeitei į strėlę,
Nes praktikuojies, trokšti lyrą vietoj lanko
Kada nors užgaut,

Tai nebeatsigrįžk!
Nes tie druska pavirsta.
O graužatis – nei vaistas, nei paguoda.
Kas žino – gal kada mažutis uodas
Į tavo rašinio dėmes įkiš straubliuką
Ir gers, ir gers
Tarytum kraują tirštą.

Noriu tikėti: rašykėlis miršta
Ir dvasele išganymo stebuklo link...
Rašyk, rašyk!
Į sąrašėlį savo: medžius, kraujasiurbius,
krioklius ir pyragus.
Gal tai, ką aprašysim, leis Dievas
Su savim į viršų pasiimt.