pavasario maršai

iškvėpuosi mane –
kiek per daug
kiek per greitai

ant tuščio kiaukuto
berniukas spalvotom
kreidelėm nupieš
namą ir medį
dar tulpes gal dangų
truputį aukščiau
ar žemesnį

vėjas ošimo įpūs
o praeiviai galvos
kad muzika
stebėsis kas
taip švelniai
taip tinkančiai
popietei –

skambėsiu –
kiek per daug
kiek per greitai

kur pavasaris
užkaltas vinimis
ir pritvirtintas dygsniu
prie liūdinčio
miesto