...o ir neieškojai

Stiklo šukės byra-bandymas gyvent.
Galva plyšta-norėjau gera prisimint.
Atsiprašau, esu išėjęs iš namų,
Šaltas vidžiemio lietus vietoje akių.

Nervingai žengia kelias
Kartu su kojomis.
Per greitai šliaužėme,
Lėtai ieškojome.

Lašas po lašo-akmenį tašo vanduo.
Velniop, kad kietas ir kertinis akmuo.
O skystis sūrus. Ašaros veržias?
Ne. Draugo žiemos sezoninės kančios.

Byru su šukėmis kartu,
Prisiminiau gera ir galva
Suplyšo su širdim sykiu.

Atsiprašau, manau negrįšiu į namus.
Ir abejoju ar koks kelias
Pramintas mano koja bus.


2004m.