Mano angelas
juodais stikliniais sparnais,
garbanotais mėlynais plaukais.
Žiūri
nenusakoma linkme.
Nežinia,
ryto ar nakties laukia.
Jo apšerkšnijusiame lange
vasara atsispindi.
Ir nors
atsukęs man jis nugarą
tikiu
jo akys stebi mane.
Išrikiuoju savo abejones
pagal eilę, aukštį, svorį.
Nuo šiandien
viską kontroliuoju.


Lakoniška









