naktis mane suranda tik per delčią
kai mėnuo apšviečia
vieną langą
už kurio paukščiai sapnuoja
eketę
ten nemigos tinklus sumerkę
žuvelių laukia
pilnatis manęs neranda
pūgoje nesimato pėdsakų
tada upė ir aš
paliekame krantus
ir vėlei kvepia
ilgesiu ir liepomis