2011 03 03
Nagingasis meistras
Nesuprastas supasi
Iš dangaus medžių
Sukaltoje kėdėje.
Be pagrindo pykstate,
Jog nėra kur šalia pėdos
Padėti. Aplinkui vien
Drožlės nesuvokiamos
Materijos. Pasaulio...
Tavo minčių apylinkėse
Užsimezgė apmąstymas.
Klausymas prie tavęs it obuolys
Bambagysle pritvirtintas prie
Miniatiūrinio medžio,
Kurio pavėsyje gali ilsėtis
Nebent koks triušis,
Koks neatrastas genijus,
Kuris save laiko menkesniu
Už į elgetos skrybėlę
Įmestu skatiku.
Ištisas miestas neapgyvendintas
Laukia naujų spalviniu rausvu
Pigmentu pagardintų veidų.
Visi balti it išsimurgdę kreidoj
Lyg bekraujai, bekūniai, mintantys
Oru (gal šlakeliu) sniego
Bestuburiai. Toks maistas, toks
Gyvenimas, kai meilę aplenkia
Besaikis noras brukti, tai
Kas dažniausiai užstringa rytinio
Laikraščio tarpdančių spragose.
Bandžiau save sulaikyti nuo
Nykimo. Nuo paskutinės
Nuskintos lelijos šioje
Planetos pusėje. Geltona it
Saulė tarpsta vandenų gniaužtuose,
Tik menkutė lapų užtvara
Saugo nuo valties, delno,
Kastravimo.
Mačiau jūrą – dabar joje
Žydi ledinės lelijos. Stiebėsi
Saulėj nors žinojo, kad akimirkos
Likusios deja pragaištingos.


žiūrintis dangun



