Išaušus

Čiumpu
į rankas -
armoniką, smuiką -
persikoręs
per trisdešimt -
panardinu save
į dienų, naktų
smulkmenas
ir susigūžęs,
išvydęs -
Dievo rykštę rūščią,
slepiu
šypseną rūgščią.

O išaušus,
rašau -
apie amžinąjį,
tautų susiliejimą,
apie dengtą, šiaudais -
tėvų klojimą.
O kaštonai krinta,
kaip kulkos spraga.
Naktimis, aplankau -
Kopenhagą, Prahą.

Išaušus rašau,
apie vienišą -
šuns skalijimą.
Rašau,
apie tėvų laukus -
nusėtus dirsėm.
Rašau,
apie nepaklusnią -
elektros skalę -
dienomis, naktimis -
kibirkščiuot drįstančią.

Čiumpu į rankas -
armoniką, smuiką,
o išaušus -
skaldau malkas
ir pasineriu
į dienų, naktų
smulkmenas,
o ką uždirbu -
per visą gyvenimą -
suvalgau.

Persikorus
per trisdešimt
ir moterys -
nervus tampo.
Iš akių,
ašaros trykšta,
ir stybčioja,
mano Likimas -
su kirviu
už kampo.