Pavasario aura

Pešamės,
juokiamės
ir džiaugsmu -
ne pasidalijame,
o už langų -
Listas ir Šopenas šoka.
Ant šaligatvių -
sidabras lyja.
Nuo žiedų, lapų -
svyra
apsunkę -
obelų, vyšnių šakos.

Upeliai, upės -
šniokščia,
dainuoja -
sopranu, antruoju altu,
juk, ne veltuj sakoma -
pilnos džiaugsmo valtys.
Verias
pavasario pasauliai -
dideli, galingi, platūs,
kyla, leidžias saulės -
raudonos,
geltonos, baltos.

- Džiaukitės vaikai,
laivai ir uostai -
paleisim - džiaugsmo aitvarus.
Trys lašai
ant mano žvilgsnio atviro -
saulė - tavo ašaras
nušluostė.

Krinta lašai -
ant rankų, lūpų,
ant senių, vaikų
ir popierinių
garlaiviukų.
Ant šaligatvių -
sidabras lyja.
Nešamės abu -
dangaus
po gabalą.
- Kiek rožių,
kiek lelijų.
- Jau pavasaris atėjo
į visų širdis, -
mano durna,
kvaila galva.
Ir sėja
savo žvaigždes -
dienomis, naktimis -
pavasario aura.