* Vasary gimstu Jau parskridus varnėnams Klykiau iš siaubo * Kris perlų lašai Ant malachito akmens Vasario sniegu * Vasario dulksna Aidi bažnyčios varpai Ižu į širdį
taip, manau, bėda ta, jog lietuvių ir japonų mentalitetas ir pasaulėjauta labai skirtingi. ačiū, kad apsilankėt. čia tebuvo pirmas blynas, gal todėl prisvilęs... :)
Pirmąjam tavo lyg kas neatskleista - kodėl gi klykei...įdomu.
mažai kas mūsuose supranta haiku - ar tai būtų mąstymo ar gyvenimo būdo atspindys (jei šią frazę sugalvojo japonai, tai vis tik ji nelabai pasitvirtina jų pačių trieiliuose, nors kas žino). Paskaičius šiuolaikinius haiku - taip, juose atsispindi daug kas, labai daug kas...ir jie ne tik apie gamtą. Ne tik apie jausmus.
pirmas - tikrai per daug klykiantis, antras vaizdingas (sunkiai įsivaizdavau malachitą, tai neužkabino), o trečias vėlgi man stiprokai kontrastuoja/disonuoja (dulksna, varpai, ižas), atrodo perkrautas (labai daug įvaizdžių)