Visą laiką

Kas gražu
ir gera -
spjaudo, mindo, trypia,
murkdo
į purvą, dumblą.
Kapo kauburys sudumba,
kaip gervė klykteli -
kantrybė.

Prie kapo -
vaivorykštės
suklūpusios,
ir glitūs - grybų tiltai,
nukritę vaisiai, lapai.
Kapas - lietų sugeria
prapliūpusį,
ir tolsta,
kažkieno žingsniai
į tylą -
tau paliepus.

Visą laiką -
smelkias
rudenio paveikslai
į akių smalsumą,
į sąžinės grynumą -
blogi darbai,
kuriuos, tu niekini.
Atmintis -
šviečia
iš po sniego,
o kas gražu
ir gera -
darda ratuose.

Daržoves, vaisius -
užaugint pavyksta,
o džiaugsmą, meilę -
ginti, tu atpratusi,
ir mūsų -
skvarbūs,
geri žodžiai - vysta,
o kas gražu ir tyra -
darda ratuose.

Visą laiką -
saulę trypiam
tarsi sraigę,
save trypiam
ir kitų nematom.
Atsitokėsime -
po šimto metų -
naujais darbais,
gyvenimu
apsvaigę.


Girgžda senos svirtys,
varstos durys -
savos, svetimos.
Akis graužia
laužų dūmai.
Verda grybai.
Ant ugnies - puodai šoka.

Visą laiką -
šeimininkės
ruošia - pusryčius
ir iš miestų grįžta -
dukterys ir sūmūs -
pusgirčiai...
Tėvai neša -
vyną, obuolius
iš rūsio,
ir tuos,
senus dienoraščius
ir laiškus,
kuriuos sapnuose
surasime.