Aš arba Teismo diena

Prisiekusieji, nudelbią žvilgsnius į grindis, skaičiuoja balstančius, šlapius mano pėdsakus ant poliruoto parketo. Vaikštau pirmyn atgal skaičiuodama žingsnius. Galvoje viena mintis: ‘’man nerūpi mano gyvenimas’’. Jei rūpėtų nesileisčiau į šį farsą. Viskas prasidėjo, kai Begimopsas perskaitė naujo kūrinio ištraukas. Dvi dienas jis tylėjo. Trečios dienos vakare pasikvietė Begį į savo sakraliąją spintą. Pro praviras duris sklido monotoniškas Begimopso balsas. Jis skaitė nugvelbtą mano rašliavą. Kartais nutraukęs  skaitymą pro sukastus dantis sucypdavo: ‘’na kaip taip galima’’. Begis pritariamai niūniuodavo operos ‘’Karmen’’ leitmotyvą: ‘’nemyli tu, bet aš myliu’’. Begimopsas savaip suprato Begio niūniavimą ir garsiai suriko: ‘’Į teismą’’.
Mano prisiminimus ūmai nutraukia ritmingas šlepsėjimas. Teismo antstolis Begimopsas, įsispyręs į mano šlepetes, pereina skersai kambarį. Atrėmęs į sieną atsivilktas kopetėles, patikrina ar gerai pastatė ir atsisėda į krėslą, pasiskolintą iš kaimynų. Atsilošęs ištiesia kojas, leisdamas suprasti aplinkiniams, koks jis nuvargęs. Lenkdamas dešinės rankos pirštus suskaičiuoja septynis prisiekusiuosius susigūžusius kampe.
Žlegteliu ant suolo kampo. Kažin kur jie jį rado.
- Prasideda, - burbteliu neūžaugai Mopsui atsitūpusiam šalia kojų.
Jis pasišovė būti mano gynėju šio proceso metu. Pergalės negarantavo, nes tai pirma jo kaip advokato byla. Aš sutikau, juk reikia jam nuo ko nors pradėti.
- Prašom stot, teismas eina. - ryžtingai ištaria Begimopsas, bet pats neatsistoja.
Iš virtuvės išlenda Begis apsigobęs raudona staltiese ir atsisėda šalia Begimopso ant taburetės. Per mano nugarą nubėga šiurpulys, kaulų sąnariais pajuntu, kad geruoju tai nesibaigs. Begis naivus geraširdis jaučiasi be galo reikšmingas ir nesupranta, kaip Begimopsas juo naudojasi. Krūpteliu nuo netikėtai bumbtelėjusio duslaus plaktuko garso.
- Posėdžiui pirmininkauja Jo Šviesybė teisėjas Begis, - sunkiai valdydamas ironiją praneša Begimopsas.
Begis dar kartą kaukšteli į taburetės koją plaktuku, skirtu mušti mėsą. Atsikrenkščia:
- Erotinių rašliavų autorė kaltinama prostitucija. Faktinis epizodas yra surastas rankraštis. Išlikęs vienintelis egzempliorius, bet mums to pakanka. Jį  išanalizavę pripažinom pornografinio pobūdžio.
Begis pažvelgia į Begimopsą tartum klaustų ar gerai pasakė. Begimopsas triumfuodamas patrina rankas, paspjaudo delnus ir sulaižo įsielektrinusius plaukus.
- Prieštarauju, - gailiu balseliu cypteli Mopsas.
- Prieštaravimas atmestas, - sukrizena Begis ir numeta plaktuką į kambario kampą.
Mopsas vizgindamas bigę paslaugiai puola jo ieškoti. Suprantu jo instinktą, jis juk šuo.
- Viskas kas parašyta yra vaizduotė ir su prostitucija neturi nieko bendro, - šaukiu aiškiai suprasdama, kad gintis teks pačiai.
- Mat gi, - teismo anstolis Begimopsas mirkteli man akį.
- Chi, chi, - pasigirsta iš prisiekusiųjų pusės.
- Tylėt šunsnukiai, - rikteliu ir pagrūmoju kumščiu.
- Remkimės faktais, Jūsų Šviesybe. – Begimopsas išsitraukia mano rašliavos puslapius. – o faktai štai kokie:
“Idilija buvo nelaiminga. Rytais keldavosi tokia kokia prisisapnuodavo sau naktį. Ir dažnai atrodė taip, kad geriau jau nematyti.
Vieną gražų rytą ji pabudo manieringai kratydama galvą, kaip kumelė, regis tuoj ims prunkšti. Itin išraiškingai trapiame jos kūne atrodė papai, kaip du Salomėjos N. poezijos tomeliai, stori stačiakampiai, turiningi.
Sapno scenarijų ji prisiminė puikiai ir elgėsi pagal planą. Išvažiavus į kurortą privaloma užmegzti kurortinį romaną. Na tai nebuvo neįveikiamas barjeras ir Idilija susikrovusi reikalingiausius daiktus išvažiavo.
Atvykus privalu numatyti kultūrinę programą. Geriausias pasirinkimas koncertas. Kodėl gi ne. Sėdėdama ir klausydama muzikos Idilija dairėsi į tinkančių kandidatų tarpukojus. Juk negalima apsirikti.       
Kad tik neužmigčiau per anksti, mąstė Idilija, bet užmigo. ”
-Štai tokie atsiprašant faktai, - baigė skaityti teismo antstolis.
Prisiekusieji karštligiškai ėmė vartyti Begimopso padaugintus rašliavos lapus. Vienas kitam pirštu rodė į aptiktos ištraukos pastraipą.
- Mieloji su vaizduotę, nieko panašaus padaryti nepavyksta, patikėk manim, - Begimopsas prašiepė pageltusius nuo rūkymo dantis.
- Ūūū, - suūžė prisiekusieji.
Mopsas pagaliau suradęs numestą plaktuką atneša ir padeda prie Begio kojų. Pažvelgęs į teisėją ir manydamas, kad padarė gerą darbą išsidrąsino:
- Kada eisim valgyti guliašą?
Teisėjas Begis apsimeta, kad negirdi klausimo ir atsiverčia rožinį aplanką su stilingai nupieštomis auksinėmis BBGK raidėmis. Suprantu, kad tai Begimopso ir Begio Garbės Kodeksas. Negaliu patikėti, tuo ką matau, pliaukšteliu delnais per blauzdą pašaukiu parsidavėlį Mopsą.
- Pasakykit man, gerbiami prisiekusieji, iš kur pastaroji gali žinoti visas smulkmenas, jei su tuo neturi nieko bendro ir gyvena tyros gamtos prieglobstyje, kur sekso, aš nebijau šio žodžio, nėra ir nebus dar neapibrėžtą laiką, ir tokio pobūdžio literatūra nesuterš pirmapradės erdvės. – Begimopsas rimtu balsu kreipiasi į kampe tūnančius prisiekusiuosius.
Prisiekusieji negirdėdami klausimo toliau skaito, verčia puslapį po puslapio, vis parodo vieni kitiem įdomesnes vietas ir sušnabžda: ‘’tai populiarioji literatūra’’.
- Šunsnukiai, - mano balsas nuskamba neįtikinamai.
- Tęskime toliau, - Begimopsas pasimuisto krėsle, -
‘’Ledi X stringai buvo tokie dideli, kad iš jų Idilijai išeitų kokie trys. Vieni iš virvelės, kiti dveji iš likusių dalių.
Ledi X iš kitų išsiskyrė išsamiomis medicinos žiniomis, gulėdama pliaže ji sakydavo aplinkiniams:
-Celiulitas nėra mėsa, tai limfos nutekėjimo problema.
            Aplinkiniai neatsisakydavo malonumo pažiūrėti, kur ta limfa yra. Bet nieko išskyrus celiulitą nepamatę eidavo prie vežimėlio su spurgomis. Jas pirkdavo ir vaišindavo Ledi, kuri niekada niekam neatsakydavo. Juk kiek nedaug reikia moteriai, kuri kitiems atrodo nelaiminga. ’’.
- Spurgos labai taikliai paminėtos kontekste, -  pagaliau prabilo mano advokatas Mopsas ir pridūrė apsilaižydamas, - guliašas turbūt ataušo.
Begis baigęs studijuoti aplanką pažvelgė į mane ir pakraipė galvą. Pakėlęs akis į lubas turbūt pradėjo galvot kokią bausmę man skirt.
- Suteikime žodį kaltinamai, gal sugebės apsigimti, - abejingai pratarė Begimopsas.
Nurijusi seiles sukaupiau visą savo drąsą:
- Mane gali apginti mano kūrinys, jei įdėmiai išklausysit:
‘’ Man nerūpi mano gyvenimas mėgdavo sakyti Orien Tacija savo geriausioms draugėms Ledi X ir Idilijai, kai jos susitikę vakarais siurbčiodavo kokteilius. Orien Tacija buvo erotinių apsakymų rašytoja visai neseniai apkaltinta  prostitucija. Pagrindinis kaltintojų motyvas iš kur pastaroji gali žinoti smulkmenas, jei su tuo neturi nieko bendra ir gyvena teritorijoje kurioje sekso nėra ir nebus bent jau kurį laiką. ’’.
- Šiandien kažkur jau tai girdėjau, - tarsteli Mopsas laižydamas mano nusvirusią ranką.
- Oi, - disonuojančiu choru suošė prisiekusieji, - gal galim gaut savo honorarą, nes greit baigsis pietūs.
Begimopsas iš kombinezono kišenės ištraukia sulankstytą popieriaus lapelį ir paduoda Begiui.
- Tylos. Skelbiu nuosprendį, - sako Begis skaičiuodamas išeinančius prisiekusiuosius, - visi daro ką nori, o tu, - piktai pažvelgia į mane, - sėdėsi visą dieną ant kopetėlių trečios pakopos.
Begimopsas kiekvienam prisiekusiam padalina po bananą atneštą iš šaldytuvo. Begis numetęs nuo pečių staltiesę paglosto Mopsą ir vedasi į virtuvę:
- Einam pašildysiu guliašą. Praalkai mažiau.
Paskui juos iššlepsi Begimopsas ir kambaryje įsivyrauja tyla. Nuo grindų pakeliu numestus savo rašliavos lapus, užlipu ant trečio kopetėlių laiptelio, išsitraukiu nugraužtą pieštuką. Kūrinio pabaiga svarbiau nei visas kūrinys. Pradedu rašyt:
‘’Tai vaizduotė, su šizofrenija nieko bendra neturiu, - beviltiškai įrodinėjo Orien Tacija.
-Na mieloji, su vaizduote nieko panašaus padaryti nepavyksta, patikėk, - choru atsakė teismo salė, - mes nepakęsim, kad tu viena nori būti laiminga, - kartojo susirinkusieji iš po mantijų traukdami savo draugus revolverius. ’’