Randai

Pieno lūpomis į gilų randą
Bučiuoti reikia užsimerkus-
Akimis netyčia galima įdrėksti
Ir ryto kvapas nuplevens.

Švelniai, su trupiniais dar likusių prisiminimų,
Balta nosinaite šluostyti įrėžtas vietas-
Nelyginant į drobę sukti
Dar negimusiojo sielą ir veidus.

Bet ar todėl šalia virpi,
Kad sakraliai aš tavo kūną plaunu,
Ar tik dėl to, jog ryto kvapą seniai
Kažkam be veido pardavei, išdalinai?

Pieno akimis randų geriau negilint-
Nuo svetimų žaizdų ligotas tampi.
Geriau save parduoti tiems, kuriems nereikia,
Nei tavo liūdesio, nei ašarų, varvančių iš besišypsančių ausų.