Nei garsiai nei tyliai
sąžinė nemiršta
kada lietuviškai prabyla
ir lūpos ir pirštai.
Klausytis šilta lyg mišių
pro langą spinduliui palietus.
Būt lietuve ir man sunku
tik ja būt tenorėčiau.
Tu pakalbėk, o man tylu
nes žodį, Lietuvą vis mokinuos mylėti.
------------------------------------------------------
Justinui Marcinkevičiui atminti