Miškas ošia kaip kasdieną,
Šarka laksto su naujiena:
Nebėr Musės ilgaūsės:
Su apuoku šiąnakt mušės,
O dabar – tikra vargšelė.
Vargiai bepagaus jau pelę.
Ką ten pelę, gal nė žiogo?
Tuoj gaus galą, viskas rodo.
Štai puikybė ką padaro!
Lenkėmės mes jos kaip maro.
O dabar nebebijau
Ir įkirsiu pagaliau.
Miau, niekus patarška šneka!
Musė staigiai strykt nuo tako.
Ko čia ilgai begalvos?
Šarkai kapt už uodegos.
Baltos plunksnos sudulkėjo.
Šarka nulėkė su vėju.
Jau dabar kitaip giedos
Atsitūpus ant tvoros.