Kai nėra tavęs šalia...

Nėra tavęs... Lyg speigas užrakino
Švelnius žodžius, mintis apie tave,
O ši naktis vienatvėje kankina:
Ir ilgesys sunkus, ir nežinia.

Nėra tavęs, tik vakaras dar sklando,
Vartydamas tavų laiškų lapus,
Ir nerimas lig pat širdies galanda
Tą giją, jungiančią dar mus.

Nėra tavęs, o rytas toks nutolęs
Lyg pakabinta danguje žvaigždė,
Einu link jos, o ji –  per skliauto tolius,
Bet nepaliauja dar skaisčiau žibėt, –

Nes aš tik noriu, kad žvaigždė iš skliauto
Lyg mano meilė – pas tave keliautų.