Mieloji, jums reikia paminklą statyti, vien už tad, kad gyva likote. Ir tokį, retokai gimtojoje gamtoje aptinkamą reiškinį, verta vadinti vienu žodžiu "stiklapievė". Kiek popieriaus ir energijos bei kraujo lašelių susitaupys, gi daktarėliai ir šiaip jau krūviu ir šlamančiais nesiskundžia.
Drąsu. Labai stiprūs jausmai - nuo pradžios iki galo. Bet man šiek tiek suvelta, trūksta grynumo, kad galėčiau pilnai patikėti ir pamatyti.
Na, sakysim, Brendu basa per dygią Stiklo šukių pievą., kur piešiamas šviežias skausmas, visiškai nesiderina su Žaizdos gilios, pūliuoja, Ilgai negyja., kur kalba eina apie kažką įsisenėjusio. Visai pasimečiau.
,,Ten jau laukia
Plaukai, oda ir kaulai.
Degančiu vašku užpiltos
Ausys ir akys"
Pats tas bedugnei...
gaivališkas eiliukas...
Šį kartą Tu ne drugelis - Tu jūra.
Pirma strofa - kažkokia parodija , ir aplamai visas tekstas - nepaklūsta, spardosi ... :) lėtai , su intonacijomis skaitant - tai būtų galima pavadint nekromantine erotika , manau kad kūrinys šitas - nepavykęs ir meninės vertės neturi ...
Brendi per savo jausmus, tau skauda.
Norėtum,bet jie tau nepaklūsta.Sielos žaizdos gilios, pūliuoja, ilgai neužgyja.
Tave nuo to skausmo parbloškia, tarsi lėktum į bedugnę.
Toje bedugnėje, niekas nelaukia.Ir jeigu tai prarasi, kas tau labai svarbu-laukia mirtis.
Prisilieti, knaisiojiesi po tai kas tau svarbu, kas buvo gera ir saldžius prisiminimus bandai išrauti.
Gyvendama prisiminimuose, tu pražįsti tuose keruose pavasariu.Iš dalies tave tai sunaikina.Ir staiga... gimsti iš naujo.
Kad ir kaip norėtum save apgaudinėti, niekur nuo savęs nepabėgsi.Būsi išrengta nuogai...
Paskutiniai prisiminimai, kas susiję su tuo, tau yra šventi.
Kai tai baigsis, prasidės naujas etapas.
Tu tikiesi tai kas bus ateityje, tau suteiks laimę...
Užmiegi ir dalelė tavęs tarsi numiršta.
Labai aktyviai stebiu tavo kūrybą ir šis kūrinys yra geriausias arba vienas iš geriausių tavo kūrinių.
Superinis :).Vertinčiau 10- 5-balėje vertinimų sistemoje.
Rekomenduosiu.