Šviesos takas

Šviesos laiku,
Palietus jūrą –
Amžinų minčių,
Įveikus kalną akmenų,
Kai surandi esybę –
Sielų gilumoj – 
Tu palieti Skaidrumą
Žemiškoj tyloj...

Suspaudus delną
Tarp šviesos daigų,
Tu pajauti pavasario trapumą, 
Lai skrieja jausmas
Debesų laivu,
Gyvybė bręsta
Iš samanų purių..
 
Rasos lašelį –
Lūpomis palietus,
Užuoski miško
Gilumą plaukuos,
O iš padangių
Balto rūbo –
Suauski patalą
Gyvų sapnų ...

Tu čia –
Su visa visuma
Manam tikėjimo lange.
Lai tik vilties užuolaida
Plevena vėjuos,
Ir tavo sieloj teka –
Narsa alsuojančios
Stiprybės jėgos!