Ne antspaudas

                          Su Šekspyru -33

Žinau, iš kur šios mintys eina -
Ne pirmą kartą su tavim,
Ir nors vis laukiu,
Net prašau:
- Palik ramybėje
Ne sykį jau girdėtą dainą,
Tačiau tu vėl tik pats save girdi,
O man kaip ir anksčiau:

„Štai laidas, gėrio, grožio ir vilties...
Kitaip nebūtų jokio gyvo daikto
Ir šis pasaulis, blaškomas mirties,
Per šešiasdešimt metų pasibaigtų“

Tačiau, o Viljamai,
Kam piešt mane laike
Kurio – (tu pats žinai) –
Aš nesulauksiu.
O kita vertus, negi iš tiesų manai -
Ir vienas mūšių laukuose karys?

Galėčiau, žinoma, gražiai juokauti,
Bet liaukis kurstęs žygin kilt
Ir gentį tęst be meiles moteriai, kuriai
Mane taip atkakliai
Nori į glėbį 
Tarytum į šiltadaržį įsprausti.

Tegu nors šešiasdešimt!
Man jie ne priežastis,
Išeinančiam save matyt bevalį  -
Gesink netikusias savo mintis -
Net ir pasaulis...
Kam jis reikalingas,
Jeigu be meilės,
Jeigu it kalvėje ant priekalo nukaltas?

Aš ieškau jos,
Tačiau be nuorodų
Ir be tokių piršlybų tavo..

„Tu stebuklingas antspaudas, kurį
Paleist į darbą kuo greičiau turi. “

Ne antspaudas,
Tikrai ne antspaudas, Šekspyrai.