Kūrinys parašytas konkursui Kelionių ekspresas
Sausgyslėm į dangų
kelia koją
sausą davinį artojo
nebeliko žemėj rojaus
noriu dingti
iš rytojaus
tu manęs nepeik
taip garsiai
kai šviesės
tu neberasi
nei tų kojų
nei artojų
tik kalens dantim
į gardą
senas senas
žydas gandras
neparduos jis geležies
nuvaževęs neviešės
tu palikęs vietą
žodžiui
palūkėk numetęs
grožiui
kailį seną kaulą
kam skandinti
kito krantą
kam kalbėti
kam tylėti.
2011-02-07 15:45
http://www.youtube.com/watch?v=HtfJg9awzog&feature=channel
2011-02-04 12:25
Man patiko ir mintis ir forma :)
lengvas, gaivus ir kartu liūdnas...
"nebeliko žemėj rojaus
noriu dingti
iš rytojau"
2011-02-04 11:30
link pa_vasario
2011-02-03 11:07
Kam kalbėti
kam tylėti
:))
2011-01-30 08:09
Man gražus šitas eilėraštis. Bet, nežinau, gal aš senamadiška, bet man sunku skaityti be didžiųjų raidžių ir skyrybos ženklų. Atsakykite kas, ar dabar taip madinga, ar tokios naujos rašybos taisyklės?
2011-01-29 19:21
Kai kas yra ypatingo šiame kūrinyje, kas mane sužavėjo
Tikrai labai patiko :).
2011-01-29 19:11
Nu tai kaip ėjo tas pavasaris, taip ir ateis. Tik va taikliai su tom sausgyslėm, nes brendant per pusnis tik sausgyslės pavasario ir tesimato, nu gal dar kapiliarai kokie. :)
2011-01-28 20:51
Nu jo, čia link pavasario, taip padrikai, be aiškios krypties, maždaug į kažkurią pusę, vis tiek prieisim. Taip daugmaž aš supratau, tipo, ką noriu rašau, o pavasaris ateis.
OM Bodhisatva
