2011 01 26
Minutę atsikvėpk.
Žinai... tavyje slepiasi
Užhipnotizuotas
Skubėjimas, kaip mėnuo
Teisiniesi prisidengdama
Metais. O juk akimirką
Galėtumei perdegti,
Kiek smulkmenų
Pameti? Visi tavęs nori
Neneigsiu – aš irgi.
Dalini save, nepasilikdama
Sau. Ir kas?
Minutę prisėsk po medžiais,
Prie yrančios upės viena.
Nors žiema nebijok, tai tik
Traškančios lytys. Šūkauja,
Tarias, kur dingt. Neskubėk,
Juk žinai, kad nesiklausant
Savęs greit išnyksi. Pasilik,
Kad dar bent akimirkai
Galėtume kur nors vienumoj
Susitikti.


žiūrintis dangun










