Senos sūpynės

Mielos vaikystės sūpynės,
Kaip jos skrajojo aukštai.
Kiek paslapčių čia nupynė,
Kiek bučinių - neskaitei.

Nerūpestingai kvatojo
Tavo jaunystė kieme,
O jos įkyriai kartojo: -,, Myli, jis myli tave“.

Auksu pabiro po kojom
Liepų gelsvi pumpurai.
Senosios tyliai vaitojo:
-Taip negerai, negerai. „


Saulė iš ežero brido
Nuotakos balta suknia
Tyliai girgždėjo - suklydai
Senos sūpynės kieme.


Rymo po liepom apleistos.
Sniegas užklojo - gilu.
Bet išgirstu garsą keistą: -,, Grįžt per vėlu, per vėlu.