Iš didelės laimės,
iš džiaugsmo
sudėliojau šitas eilutes,
sugaudžiau žodžius,-
lyg juostą išaudžiau,
pasirašius eiliuotas
stakles.
Viską viską išliejau,
kaip šokanti paukštė
nakty,
lyg artojas laimę
pasėjau,
kad išaugtų, vešėtų,
gyventų many.
Neturiu laiko
džiaugsmui lietis,
vis skubu ir skubu,
o žodžius, išsijotus
per rėtį,
lyg uogas į saujas
renku.
Iš laimės, iš džiaugsmo
aš išreiškiau save,
neparodžiau aš skausmo,
kur giliai širdyje.
Aš rinkau, surinkau
tuos žodžius lyg vaisius,
ir posmus suvėriau
lyg karolius...


bridė









