bijau nakties
kai atsiveria juoda tuštuma
mintys ropoja
neprašytos
nekviestos
akyse artėjančio veido alsavimas
norėtumei sulaikyti
išsiskleidžia vėduoklės
slysteli sulaikydamos mintį
krūpteli sapnas
vėl matau obelis
baltos kaip tavo plaukai
stovi
žiūri
tavo žvilgsnyje
žiedlapių pūgos
sulaikau akimirką
nepabėki
už lango kaukia vėjas
sniegas ir šaltis
užpustyti jausmai
klupteli vienakojė tamsa
rankomis sulaikai vėduoklių išsuptus sapnus
akimirka susisupa
prisiglaudžia
iškvėpinta obelų pūgos
lūpos į tamsą