paranoja

2011 01 16

Mėlynos akys
Pievose...

Dangaus
Lašeliai ant
Nykstančių skruostų
Pasąmonėj.

Atsisveikini, tik
Tada, kai pamiršti,
Tai kas niekada
Nebus pamiršta.

Apgaudinėjimai
Savęs, kaip nykstančios
Neįveikiamos
Smėlio tvirtovės.

Pasiima jūra.
Vaikštinėju giliausiame
Sapne tuo mėliu.
Tais naktiniais žiburiais
Tiltu – kuris grąžina
Akimirkai

Į iš smegenų išsiplovusią
Vaikystę.

Mėlynos akys,
Paranoja.

Persekiojimai...
Kai nesijauti saugus
net tarp savo keturių
sienų. Užsikonservavęs
  nuo viso pasaulio
tampi atstumiančiu.

Laikinu gyvenimu –
Potvynyje.