Kūrinys parašytas konkursui Kelionių ekspresas
Prancūzija, kraštas šis keistas
Pilys ir upės dainuoja
Kraštą pamilęs žvelgiu ir rymoju
Norėčiau pabūt nors truputį.
Seni jų valdovai pakvaišę dėl grožio
Dėl jų to troškimo skurdo varguoliai.
Tačiau tai jai jau baigės, dabar tik gražu
Džiaugias kiekvienas gali net ir tu.
Maži jų miesteliai, sauri ir takai
Pravažiuot vos pavyksta, nes akių nevaldai.
Gyvenimas keistas, būdas kitoks
Norėčiau panirti ir būti aš toks.
Ramybe tai dvelkia, miela širdy
noriu apkabinti kiekvieną kely.
Keistas jausmas aplanko mane
Atrodo, jog būčiau giliausiam sapne.
Bet laikas keliauti, skubam namo
Manau, jog dar grįšiu, nes yra ko.