Kaip gurkšnį šalto ir sūraus vandens
Klajūnas lūpom gaudom ir sustot negali,
Taip siela mano trokštanti gaivos
Gyvenimo ragauti godžiai užsimano.
Euforiją patirti ir nelaimes,
Skausmus iškeist į kūniškus malonumus.
Pajusti pagaliau, kad ji Gyvena.
Kad šiandien ji yra, net jeigu ryt nebus.
Paimti į rankas nutriušusią gitarą,
Su hipiais traukti gėrio ir vilties dainas.
Ir cigaretės dūmais nuskraidint padangėn
Neramią mintį ir naivias svajas.
Bet šito troškulio - laukinio, geidulingo,
Man numalšinti niekas neįstengs.


Eglė Gėlių Dukra










