Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Tiesiog žiūrėjau į tuščią palangę ir niekaip nesupratau, kaip gyventi galima be alijošiaus? Na, tegu nebūna čia amarilio, ar šiais laikais pamėgto pinigų medžio... Bet tuščios palangės be alijošiaus mane baugina. Beveik taip pat kaip tas vakaras, kai ieškojau lisiuko , o jis pasakė, kad viskas gerai, kad galima gyventi be lisiuko , nejaugi?
Pats baisiausias gyvenime patirtas siaubas nebuvo laidotuvės, kai maža būdama stebėjau tinstantį prosenelio veidą, o miegodama už spintos girdėjau jo kvėpavimą, tai nebuvo akimirka, kai tiksliai pamačiau mirtį – tik akimirka, o gąsdina, ir vaizdas lieka – su visam, tai net nebuvo akimirka, kai naktį kažkas prisėlino prie manęs ir per miegus pajutau šaltą ranką, gniaužiančią mano širdį, o pramerkusi akis bijojau pajudėti, kad tik visata nesuprastų, jog aš dar čia; ta akimirka buvo tada, kai supratau, jog žmogus, kuris turėjo būti mano gyvenime iki man išeinant, visai nėra žmogus. Jis – iškamša, tuščia, išmėsinėta ir tesugebanti kvėpuoti: įkvepiam-iškvepiam įkvepiam-iškvėpiam, ir taip toliau....
Žiūrėjau į jo akiduobes – dabar jau mačiau, kad jos tuščios, ir galvojau, ar jis supranta, kad aš suprantu? Bet kažin, kažin, ar jis dar apskritai sugeba suvokti ką nors daugiau negu kad tą vienintelę jo /gyvenimo/ programėlę, parašytą dar pascaliu:
Program.
Name iškamša
If ..... than.........
If not.......... than.........

End.

Tik tiek jo ir tebuvo. Keli algoritmai ir iškamša, pamauta ant kabliuko. O aš buvau gėlavandenė žuvis, užkibusi ir pati nesuvokianti pasekmių. Plaukiojau sau paskui akvariume, atsidauždama į stiklą. Apvaliame akvariume, su išdurtom akim. Tamsoj galėjau apsimesti, kad nieko nesuvokiu, kad toks gyvenimas ir turi būti. Dunkt į stiklą, apsisuki, dunkt, ir vėl apsisuki... Jei nebūčiau buvus akla būčiau išprotėjus. Dabar nebeprisimenu, gal aš pati sau tas akis išsidūriau? Tam tikras iškreiptas savisaugos instinktas.
/Dunkt į stiklą. /
Bet kai dingo lisiukas staiga iš aklos žuvies tapau plėšrūno jaunikliu. Dar nebuvau pasiruošusi pulti, bet atidžiai stebėjau aplinką ir dariausi atitinkamas išvadas. O dabar dar – tuščios palangės. Ir iškamša, stovinti tiesiai prieš mane. Mintyse įsivaizdavau kaip išilgai perskrodžiu jį peiliu, o jis nieko nepajunta tik dvi pusės nukrenta ant grindų. Po to viena pusė atsisėda, o kita kabarojasi viena ranka iki spintos, kurioje guli adatos ir siūlai. Pasiima adatą, baltą siūlą ir abi pusės gražiai susiglaudžia ir susisiūna. Nevalingai net sukikenau. Tikėjausi bent šiokios tokios reakcijos, juk stovėjau priešais jį ir kikenau nežinia dėl ko ir kodėl. Bet matyt jo /gyvenimo/ programėlėj if tokiam atvejui nebuvo numatyta. Neištvėrusi bakstelėjau jį pirštu, - šiltas kūnas, gera iškamša. Ir vėl sukikenau. O jis tik žiūrėjo į mane ramiu žvilgsniu.
Nežinojau, kas tokiu atveju būtų tinkama. Mintyse kaip galėdama greičiau perkračiau visus gyvenimo pamokymus, bet ką daryti susidūrus su iškamša – tokio punkto neradau. Galiausiai nuėjau išsivirti kavos ir dar įsipyliau stiklą viskio – jis man visada padėdavo mąstyti blaiviai. O iškamša liko darbo kambary. Girdėjau, kaip kuičiasi savo popieriuose. Šitai tai jis išmano, jo programėlė puikiai susitvarko su popieriais. Ir dar moka puikiai patvarkyti tave. Maži šiurpuliukai sušoko fokstrotą ant mano kūno. Bet tai buvo tiesa.
Išgėrusi stiklą viskio ir visai pamiršusi apie kavą pradėjau galvoti, kad gal ta iškamša nėra taip jau ir blogai? Na, alijošių tai galėsiu nusipirkti, gal kur rasiu ir lisiuką. O ką? Turėsiu iškamšą, kuri parneša namo pinigų, susitvarko su popieriais ir patvarko mane. Daugelis moterų man turėtų pavydėti. Ir pamažu tas siaubas, kurį jutau dar tik prieš kokį pusvalandį, žvelgdama į tuščias palanges pradėjo rimti.
/Dunkt į stiklą/.
Tik šįkart tai ne aš, balkone pamačiau gulintį paukštį. Kodėl paukštis sau išsidūrė akis? Ant marmurinių grindų buvo dvi kraujo srovelės ir negyvas balandis. Įdomu, o perpjovus iškamšą, kraujo būna? Sukikenau. Juk jis vis tiek galės susisiūti, tad kodėl nepabandžius? Tik išgersiu dar šlakelį viskio. Bet kol pyliausi, iškamša atitipeno į virtuvę.
- Arija?
- /Iškamša? /
- Arija, kas nutiko?
Tada akimirką dar padvejojau – pirkti alijošių, ar krautis daiktus. Visgi būtų įdomu perpjauti iškamšą.
- Mums reikia alijošiaus.
- Alijošiaus?
- Jo, man nepatinka tuščios palangės be alijošiaus.
- Arija, - čia jis paėmė mano ranką ir aš beveik patikėjau, kad jis – žmogus, - pastarosiom dienom tu elgiesi labai keistai. Ar kas nutiko?
- Mūsų balkone nusižudė paukštis.
Jis tik atsistojo, nuėjo prie lango ir pažiūrėjęs į balkoną grįžo pas mane.
- Aš sutvarkysiu, bet mums vis tiek reikia pasikalbėti.
- /Geriau jau mane patvarkytum. /
Iškamša išėjo į balkoną, o aš pribaigiau antrą stiklinaitę džonio. Kai jis grįžo aš nusprendžiau pribaigti ir mūsų pokalbį. Koks tikslas? Juk nusprendžiau apsistoti ties alijošium. Jis ilgai neprieštaravo, nunešė mane į miegamąjį ir padarė/, tai kas buvo įrašyto jo programėlėj. / Po to ramiai užmigo, o aš tyliai nuėjau į virtuvę ir susiieškojau didžiausią peilį, mintyse vis galvodama, nuo kurio čia galo būtų patogiau pradėti skrosti?

Ir apskritai, kaip galima gyventi be lisiuko?
2011-01-15 01:55
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-03-31 13:15
Passchendaele
1 Nemoki rašyt, sūcha.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-01 02:17
ple
ple
o m g mano komentaras jau parasytas  anksciau

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-09-18 05:20
Mizantropas
įdomios tos psichinės.. :) :( labai geras šitas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-05-23 22:33
Click Beetle
kartais alijošiai padeda susimąstyti.
Įdomus kūrinys.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-04-20 15:46
Tiffany neskaitant šuns
Ir išvis, jei yra end, tai turėjo būti ir begin.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-04-20 15:46
Tiffany neskaitant šuns
Netikėta pabaiga. Et, taip ir nesupratau, kieno ta iškamša buvo, iš pradžių pagalvojau, kad mirštančio prosenelio. O paskui? Na, reikės dar kartą skaityti.

Beje, yra klaidų programoje, Pascaliu rašoma taip:

Name iškamša
If ... then ...
         else ...
End.


Na, turėtų būti kažkaip panašiau į tai, ką aš parašiau. Tik ar nepasikeitė po to tavo sumąstytos kūrinio minties prasmė?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-21 13:03
EyesTrueDe_Lies
geras tekstas ir tiek, gerai isreiksti jausmai, sukrecia priesmirtinio kvepavimo minejimas, nes man primena...
O tai gerai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-12 00:19
JRFRA
maha skaiciau ir klausiau miniatiura 7, labai zjb susiklause jei ka
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-27 19:18
Avoir
Tokio stiliaus kūrinyje labai svarbi skyryba, tad čia į ją reikia atkreipti ypač didelį dėmesį, ko tu nepadarei, todėl ir pati minties ir pasakojimo ritmika stringa.
Vieta apie išdurtas akis pernelyg atviraširdiška, todėl išsikvėpia. Neik toliau, nei pasakydama pusę jausmo. Tokiame pasakojime juos užkonservuok simboliuose.
Labai padrikas tekstas. Pats pasakojimo tonas primena jaunos merginos balsą, todėl štai ši vieta mane visiškai sutrikdė: "Išgėrusi stiklą viskio ir visai pamiršusi apie kavą pradėjau galvoti, kad gal ta iškamša nėra taip jau ir blogai?". Matau geriantį vaikąą, o tuo pačiu metu viskį įsivaizduoju kaip vyro, kostiumuoto pagyvenusio vyro gėrimą.
Norėta pasakyti daug, bet nesusidorota. Galbūt dar per anksti tiek daug aprėpti?
Kitavertus, sudomino, o tai jau labai didelis teksto pasiekimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (4) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-26 18:44
Lengvai
Auga Viskas, lisiukas - pliušinis žaislas, lapiukas=]

Begemotai, taip šitas sakinys dabar ir man neatrodo tinkamas, bet sunku įžiūrėti savas klaidas, kol tau jų neparodo.

Ir ačiū, kad paskaitot ir brūkštelnat nuomonę=]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-26 15:33
begemotas_
Pats baisiausias gyvenime patirtas siaubas nebuvo laidotuvės, kai maža būdama stebėjau tinstantį prosenelio veidą, o miegodama už spintos girdėjau jo kvėpavimą, tai nebuvo akimirka, kai tiksliai pamačiau mirtį – tik akimirka, o gąsdina, ir vaizdas lieka – su visam, tai net nebuvo akimirka, kai naktį kažkas prisėlino prie manęs ir per miegus pajutau šaltą ranką, gniaužiančią mano širdį, o pramerkusi akis bijojau pajudėti, kad tik visata nesuprastų, jog aš dar čia; ta akimirka buvo tada, kai supratau, jog žmogus, kuris turėjo būti mano gyvenime iki man išeinant, visai nėra žmogus.

tokį sakini reiktu tvarkyti, kažkoks griozdas

parašytas tekstas šnekamąją kalba, bet net jam per daug jungiamųjų žodelyčių, jie prastina stilių

pati kūrinio mintis ir ironiškas pateikimas originalus
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-26 13:56
augaviskas
nešalutiniškai, beveik neperlenkiant lazdos, sumontuotas produktas – patinka, nors nesu tikras, kad žinau, kas tas lisiukas
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-15 08:14
tictac_it
Patiko - skaitai ir kažkaip "pagauna" - tai gerai ...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-15 01:57
Lengvai
šalutinis produktas, kai smegenys užimtos baisiai rimtais dalykais, o reikia kažkaip atsipalaiduoti...
tad baisiai nepykit, kad ne į temą
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą