greitesnė

2011 01 11

Mintis keliauja
Greičiau nei žmogus.

Spėja perskristi kalnus,
Kol perbrendi upę.

Spėji permiegoti,
Kol išdrįsti pabučiuoti.

Geriu lietų iš tavo delno...
Mat
Visą mėnesį maitinausi duonos
Kriaukšliais.
Atėjai paguosti?
Jei taip – išeik, aš nusipelniau
Misti atliekomis. Gyvenimas
Buvo, toks ilgas ir per jį pridariau,
Tiek blogo kitiems, jog teliko
Atgailauti Tam,
Kuriuo jau senai nebetikiu.

Mintis pabėga
Greičiau nei gauja atėjusi
Tavęs nudėti. Ji traukiasi
Durklus už tavo durų...

O aš vaikštau Eliziejaus
Laukais. Kur maži paukštukai,
Dėl nieko neatgailaudami
Lesa iš tavo delno.

Tuo ir skiriamės...

Girdžiu beldžia. Prašau išeik
Per palėpės langą – tiesiai į dangų,
Nes prie galinių durų,
Kažkas irgi krebžda,
Jei ras būsi bendrininkė...

Nenorėčiau, jog vietoj
Vieno rastų du. Tu per gera,
Jei atėjai čia viską žinodama.

Jei susimąstėt, apie ką čia kalbu
Įminkit, juk mintis greitesnė 
Už žingsnius, kurie drąsiai lipa
Mano stogu į jūsų minčių menę.