žiemai beateinant

Kai karvės pames savo taškučius
Jos bus nebepanašios į boružes
Net nebe atvirkščiai proporcingai.

Košmare juk taip:
kuo karvė mažėja, boružė didėja.

Tada aš išeisiu laiminga į gatvę
Su paklode, rūbu miego
Ir pagalve
Juk sninga-reik kepurės

Ir galvosiu, kad pagalvė
Didžiausia snaigė
Užkritusi kada man ant galvos.