Mini pjėsė

Žinia

Veikėjai: laiškininkas
              durininkas
              šeimininkas (ponas)
              šeimininkė (ponia)
              tarnaitė 

          Išaušo ankstyvas rytas. Dar nespėjo medžiai atsikratyti drėgno rūbo, o žolė tik tik ruošėsi skleisti savo kvapą.
          Viskas viskas dar liejasi, nes saulė vėluoja pradėti dieną. Link namo artėja šešėlis, sunkus ir pilkas. Siluete matosi nelygios formos. Laiškininkas stipriai pabeldė:

DURININKAS. Kas tokią ankstybę drįsta šventadienį kelti ponus ir jų visą svitą?
LAIŠKININKAS. Malonėkit, -nerėkit! Jei ne Jūs su savo aidinčiu balsu, visi būt dar miegoję šį rūškanotą rytą!
DURININKAS. Tai, tamsta, malonėkit-prisistatykit, ir kalbą pradėkit!
LAIŠKININKAS. Turiu žinių iš tolimų kraštų. Gero popieriaus vokas, spalvotas. O tam voke, pirštais jaučiu, daug storų lapų pridėta. Štai kokį laišką ponams ilgą kelią nešiau.
DURININKAS. Duok čia greičiau!
LAIŠKININKAS. Tik atsargiai, -neplėšk!
DURININKAS. (įsiutęs) Koks įžūlumas!? Ar Jūs manote, kad čia, čia pat aš ponams skirtą laišką atplėšiu? Savo mintimis to negalėčiau padaryti! Jūs nusikaltėlis!!!
LAIŠKININKAS. O ką čia žinosi kas name vyks, kai durys užsidarys?!
DURININKAS. Eik lauk, nedoras plepy! 

            Laiškininkas dar norėjo pasakyti, -“Ačiū už nemalonų rytą“, bet taip ir liko išsižiojęs prieš duris, nes jos jau buvo senai uždarytos. Nusispjovęs į šalia augantį serbentų krūmą, pasuko link miesto aikštės. 

                          
                      ********************************* 

            Veiksmas vyksta namo viduje. Durininkas pamatęs, kad ponas atsikėlęs į jį spokso, šiek tiek susilenkė ir pradėjo meiliai kalbėti...

DURININKAS. Pone, šviesuly Jūs mano didžiausias, buvo toks nemalonus tipas atėjęs... Bet Jūs nesijaudinkite, -aš jį išvijau. Įsivaizduojate, jis įžeidė mane; tačiau mano guvaus proto dėka, jis manęs net atsiprašė (prisimerkęs šypsosi).
PONAS. (rūsčiai) Nemeluok, melagingasai tu! Aš viską girdėjau. Man jau dešimt metų meluoji išsijuosęs! Bet laikau tave, nes kur gi tu dėtumeis toks niekšas būdamas!
DURININKAS. (dar labiau susilenkęs) Maldauju, būkit maloningas! Aš viską padarysiu, Jums batus valysiu, noveles skaitysiu, arklius pakinkysiu... Tvartininkui nebeliks darbo, che, che...
PONAS. Pakaks!
DURININKAS. Aš būdamas Jūsų nuolankusis tarnas, nekantrauju Jums pranešti svarbią žinią. Tas laiškininkas... Dovanokit...
PONAS. Ar ilgai veblensi kaip vėžlys?
DURININKAS. (paskubomis) Tai štai, atnešė Jums laišką, gero popieriaus voke, spalvotame. Tas nedorasis norėjo dar atplėšti, bet mano vikri ranka spėjo išgriebti...
PONAS. Duok šen! O, atrodo, ne iš aplinkinių kraštų! Nuo ko? Reikia akimis išsekti.
DURININKAS. Taip, taip. Matote, koks vokas ryškus;-galima ir apakti.
PONAS. Ar patylėsi tu! Man reikia susikaupti! 


                     ********************************* 

           Nuo durininko ir pono dialogo prabudo ponia. Tarnaitė drebančiomis rankomis neša padėklą su kava.

TARNAITĖ. Labas rytas, mano malonioji ponia. Kaip miegojote, kaip sveikata?
PONIA. (įnoringai, bet švelniai) Laba. Kur mano kava? 

          Tarnaitė virpančiais pirštais paduoda kavą, ir nedrąsiai klausia:

TARNAITĖ. Ką sapnavote?
PONIA. Išgalvotą sapną. Palauk. Kodėl girdžiu aš panieką? Lauke šviesa džiugina kiekvieną šaką, o mūs namuos barniai aidi! 

          Abi nusileidžia laiptais į svetainę, kur įdėmiai varto voką ponas ir šalia stovi sumišęs durininkas.

PONAS. O, atsikėlei? Kokios nuostabios tavo mieguistos akys!
PONIA. O kas ten? Tavuos delnuos? Koks ryškus ir spindintis popierėlis. Kaip neapsakomai žėri!
DURININKAS. Tai laiškas, ponia! Nedoras laiškininkas atnešė brėkštant.
PONIA. Laiškas? Nedoras?
PONAS. Nevidone tu! Koks nedoras? Kas nedoras? (atsisukęs į ponią) Mano širdies ugnie, neklausyk jo. Jis pasipūtęs valkata. Kuo mes čia baigėme? Ak, taip. Matai, brangioji, be galo keista ir įdomu, -nėra atgalinio adreso deja.
PONIA. Tai atplėškite kas nors greičiau. Tarnaite, čia tu ramiausia iš visų, nagi, perskaityk prašau. 

            Tarnaitė paima laišką ir atplėšia. Ištraukia daug kartoninių lapelių. Visi iš jų tušti, išskyrus viename mirguliuoja raštas.

TARNAITĖ. (baimingai perskaito) Nežinia į nežinios begalybę neša... 


                                      PABAIGA