2011 01 04
Eisiu lieptu
It pirštais tavo
Stuburu...
Pirštų galais,
Kad nejusčiau,
Koks ištiktųjų
Sunkus.
Eisiu lieptu,
Kad prisėsčiau
Pažiūrėt į veidus
Žvaigždynų,
Kurios klausosi
Tavo kvėpavimo
Lėto.
Atsinešiau tave čia –
Savo įsčiose,
Kad prisigertum
Šviesos.
Ir pirštų galais
Įžiebsiu pusiausvirą
Dylančių mėnesių.
Vedžioju nuo vienos
Švieselės prie kitos
Ir klausausi, kaip spurdi.
Jaučiu.
Tu mane uždegi,
Savo dėmesiu.
Nors neįžiūrimas šiandien,
Bet girdimas, kaip būgno
Odą liečiantis sniegas.


žiūrintis dangun








