Praskridus virš Salzburgo
Kažkur pakeliui į pažįstamą
Mes vis dėlto krentam į jūrą
Avietės, puikios ir vos tik sujauktos,
Krenta iš savo dėžutės paskui mane
Kaip raštas
Rausvų musių speigas
Kabindamosios į orą
Jos bijo ir aš bijau
Ir nuo jūros šiandien visai niekuo nekvepia
Ir kai paskui man prakarpo odą
Ir truputį baisesnėmis žirklėmis pilvo raumenis
Puikios ir tylios avietės
Atsiveria kaip rožė
Kaip keistas vaikas