Nežinomybė

Tiek daug ugnių dangui,
Ir tiek nedaug to džiaugsmo širdyje.
Jų grožis, kaip tūkstančių žvaigždžių dangui.
Jos taip arti.
Atrodytu tereikia tik ištiesti ranką...
Bet jos nelaukia nieko,
Tik dingsta, kaip pražydusi gėlė,
Nakties skliaute,
Pažadindamos sielvartą širdy.
Ir vėl mane apgaubia nežinomybės ta tamsa.