Kalėdinė naktis

Ant šakų,
ant šiltų rankų -
krinta Kalėdinių snaigių
taškeliai.
Naktis
ant pirštų galiukų kelias -
nemiega, nerimsta -
ginčijasi karštai.
- Ar susijungs du laidai,
kaip mūsų -
keliai?

Gelia akis, rankas -
šaltos šalčio muselės.
Dairaus,
lyg į avariją -
papuolęs ir aš...
Ir grimztu
į sniego pusnis -
ligi kelių,
ir skainioju -
šarmotas
eglučių šakas.

Miršta
Metai
be skausmo.
Moja rankomis -
pavasaris ir ruduo.
Rankom ir kojom -
reikės darbo duot.
Gatvėm šlaistos -
sutemos sulytos.
Užpustyti garažai
ir užšalęs
vanduo.

Sargas
daržinę atrakina.
- Ar nematei, mergaitės -
iš Lietuvos?
Pasipila vaikai -
iš teatro, ar kino,
ir aš, su eglišakėm
lyg raitelis
be galvos.

Regiu
šviesią moterį,
kaip Ateitį -
priešaky
ir praeina,
bet koks noras -
bartis, pykti.
- Kalėdinė naktis,
Kalėdinė naktis -
po šimts pypkių.
- Sveiki, sveteliai,
sveiki.